įkliaugėti

įkliaugėti: įkliaugė́ti intr. 1. įstengti, mokėti gražiai pačiulbėti: Ir įkliáuga gi varnėnas pavasarį prie savo avilėlio Š. 2. refl. įsitraukti kliaugėti, čiauškėti: Vaikas, varnėnas įsikliaugė́jo Š. 3. Š. įeiti į vidų kliaugant. \ kliaugėti; įkliaugėti; iškliaugėti; sukliaugėti

Игры ⚽ Поможем написать реферат

iškliaugėti — 1. intr. praleisti kiek laiko kliaugant: Ji visą dieną iškliaugėjo Kp. 2. tr. išpasakoti, išplepėti: Kai pradeda kliaugėti, ji visa iškliauga, ką tik žino Kp. 3. refl. iki valios kliaugėti: Vaikas išsikliaugėjo ir dabar nutilo Š. kliaugėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
kliaugėti — kliaugėti, kliauga, ėjo intr. NdŽ 1. garsiai, linksmai čiulbėti, čiauškėti: Pasistoję ant eglių viršūnių, giedojo kliaugėjo strazdai giesmininkai A.Vien. Tartum kožnas lapelis čilba, kliauga, šaukia A.Baran. Kliaugėt sujunda visos paukštelės… … Dictionary of the Lithuanian Language
sukliaugėti — intr. daugeliui balsų iš karto sušnekti: Vargamistra, davatkos sukliaugėjo kaip kliaugetos: buvo čia, buvo čia LMD(Šmn). kliaugėti; įkliaugėti; iškliaugėti; sukliaugėti … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias